"Romano „Devyniolika minučių“ pagrindinis įvykis, apie kurį sukasi romano siužetas, šiurpus ir ne kartą matytas žiniose ar spaudos pranešimuose. Tai devyniolika minučių trukę šaudymai mokykloje. Lietuvių ir daugiau kaip 35 pasaulio šalių skaitytojų pamėgta JAV rašytoja Jodi Picoult pasakoja, kad pagrindinė paskata parašyti šį romaną buvo jos vaikai. Ji stebėjo, kaip jos vaikai stengiasi pritapti tarp draugų mokykloje, girdėjo jų pasakojimus apie patyčias mokykloje."Kiekvienas mokykloje susidūrem su patyčiomis. Buvom tie, iš kurių tyčiojosi, tie, kurie tyčiojomės, arba tie, kurie stebėjom viską iš šono. O galbūt, net tie, kurie buvote tų vaikų tėvai arba mokytojai. Knyga liečia beveik visus. Pasakojimas tikslus, sukrečiantis, jautrus. Puslapis po puslapio atskleidžiantis vis daugiau svarbių, pažįstamų, išgyventų arba netikėtų detalių. Autorė viska labai puikiai pateikia. Visos situacijos, tiek iš moksleivių pusės, tiek iš tėvų, tiek iš teisėsaugos prieš rašant knygą atsakingai ištirtos, pasidomėta, surinkta medžiaga, pokalbiai su nukentėjusiais žmonėmis, su detektyvais, advokatais. Kiekviena patyčia daugeliui bus iki skausmo pažįstama, kiekviena mamos abejonė, kiekvienas žengtas veikėjo žingsnis privers jus pagalvoti, o kaip elgčiausi aš? Labai gera knyga ir autorė, rekomenduoju.
Citatos:
"Džousė jau žinojo atsakymą. Šita vaikų kompanija nebuvo jos draugai. Populiarūs vaikai iš tikrųjų draugų neturi; turi sąjungininkų. Saugus esi tol, kol nepradedi pasitikėti, - kiekvieną akimirką bet kas gali paversti tave pajuokos objektu, nes tada žinos, kad juokiamasi ne iš jo."
"Kai leidies į keršto kelionę, pirmiausia iškask dvi kapo duobes: vieną priešui, o kitą - sau pačiam." Kinų patarlė.
"Tačiau, kai pagalvoji, o gal blogi dalykai atsitinka dėl to, kad tai vienintelis būdas mums priminti, kaip turėtų atrodyti gėris."
No comments:
Post a Comment