


Laimė - tai asmeninių pastangų vaisius. Dėl jos reikia kovoti, jos reikia siekti, reikalauti, kartais jos ieškant - net apkeliauti visą pasaulį. (E. Gilbert)






Pasele pizamu vakareliai ir vaikinu kabinimai internetu, juokas, juokas ir dar karta juokas! Mokymasis is knygu aukstyn kojomis. Begimas misku i niekur, kad tik begti drauge! Verkti padejus galva ant peties, braukti asaras nuo drauges skruosto.. Imituoti rukyma osiant juros bangoms. Daryti isdaigas. Dieve, tai neuzmirstamos ir neikainojamos akimirkos, kurias isgyvena tikros drauges. Ir jausmas, kad JOS visada salia, be abejoniu.
2010 06 21





Kažkada, porą metų atgal, ieškojau sau naujos knygos užrašams. Na, mano atveju, jos reikalingos, mėgstu vis kažką užsirašyti, pasižymėti, o turimos užrašų knygutės jau buvo sunaudotos, sudėvėtos. Nuėjau į porą parduotuvių ir nieko neišsirinkau, tada kilo idėja, kad galiu tokią knygą pasidaryti pati. Bus mielesnė širdžiai. Ir ji tapo man tokia miela, kad į ją bijau konors perdaug prirašyti, kad tik ilgėliau man jos užtektų :)) Taigi, šis darbelis gal kiek sudėtingesnis, o jei trumpai tariant jo gamybai man reikėjo: kartotinės dėžės, iš jos išsipjoviau reikiamas detales viršeliui. Jas "apvilkau" patikusiu dovanų vyniojimo popieriumi (galima rinktis ir audinį). Popieriaus lapų turėjau labai daug iš senų sasiuvinių, prireikė segiklio jiems - panaudojau segiklį iš seno segtuvo. Na ir belieka viska atsakingai sutvirtinti. O įvairių pavyzdžių yra internete, tad čia labai išsamių instrukcijų ir netalpinsiu. Svarbiausia idėja! :) Beje, nuotraukoje matosi ir antra melynos spalvos knygutė, su post-it lapeliais, kurią gaminau ne sau, o dovanų.Mano atviručių gamyba nėra masinė, negaminu pagal užsakymą, nesimokau įvairių technikų, nedarau trafaretų, neperku specialių priemonių ir t.t. Man patinka dovanoti atvirutes ir dar labiau patinka nepirkti jų parduotuvėje. Dauguma parduotuvinių atviručių masinės gamybos, būna šimtakart matytos, neoriginalios, dažnai būna ir taip, kad žmogus gauna po keletą vienodų atviručių gimtadienio proga, per Kalėdas ir pan. Žodžiu, nieko nėra maloniau, kaip padovanoti originalią atvirutę, ją gaminant galvoti apie žmogų, kuriam bus skirta atvirutė.. ieškoti namuose popieriaus likučių, kaspinėlių, dažų ir t.t. Sutaupai pinigų, lavini fantaziją ir gal net nudžiugini žmogų. Aišku nevisada taip būna., bet pabandyti galima? :) Nuotraukoje Kalėdoms darytos atvirutės. Nieko nera papraščiau, viskas daryta iš paprasto spalvoto popieriaus, pieštos ir iškirptos įvairios detales, klijuota pieštukiniais klijais. Tekstui rašyti taip pat papuoštas pagrindas. Paprasta ir greita. :)
Taigi, bežiurint filmą, ar beskaitant knygą, būtina užkanda, desertai, gėrimai.. taigi nepagailėsiu ir pasidalinsiu išbandytais receptais, gal kažką išbandysi ir Tu?...
Kartais kuriu eiles, ar tiesiog rašau miniatiūras, piešiu, kuriu atvirutes ar dekoracijas namams... Kartais keliauju. Nauja atrasta gyvenimo aistra. O kartais būnu tiesiog mama ir žmona, savo pusantrų metukų turinčiam sūnui ir geriausiam pasaulyje vyrui. Visko po truputėlį perduosiu ir viešai erdvei, Jums. Gal kažkas erzins, kažkas patiks, gal kažkuris sugrįs čia ir antrąkart.. Taigi šiam kartui tiek. Iki.