Knygos: S. Newman "Vienturtis"

"Socialinės psichologijos atstovė, dėstytoja ir daugelio knygų autorė dr. Susan Newman (Siuzana Niuman) – vienturčio vaiko auginimo ekspertė, kurios specializacija yra vaikas bei šeima. Dr. S. Newman dažnai kviečiama skaityti paskaitų ir vesti seminarų tėvams aktualiomis temomis. Pagal keletą jos knygų sukurti apdovanojimus pelnę edukaciniai filmai.

Kasdien daugėja porų, apsisprendusių auginti vienturtį vaiką. Tą lemia didėjantis gyvenimo tempas, pakitusios šeimos vertybės, karjeros galimybės. Savo knygoje dr. S. Newman pateikia patarimų ne tik vienturtį jau auginančioms poroms, bet ir tiems, kurie dar tik svarsto apie tai. Remdamasi šeimų istorijomis, įvairių sričių specialistų nuomone, autorė negailestingai griauna mitus apie išlepintą vienturtį ir išsamiai analizuoja šiuos klausimus."

Mano nuomonė apie knygą nei gera nei bloga. Ji savotiškai įdomi ir informatyvi. Nors esti ir nemažai pasikartojimų. Bet bemaž visose perskaitytose psichologinėse knygose neapsieita be pasikartojimų. Gal, kad geriau įsisavintume informaciją? Knygoje sukaupta labai daug įvairios statistikos ir šeimų pavyzdžių. Pirmiausia, išvardijamos priežastys, kodėl vis daugiau šeimų apsisprendžia susilaukti vieno vaiko. Toliau, kas sujaukia sutuoktinių mintis ir jie pradeda dvejoti, ir kartais paklūsta kaimynų, giminių spaudimui, stereotipams, nors įsiklausę širdies balso, nemano, kad norėtų daugiau vaikų. Galiausiai, knygoje griaunami mitai, apie vienturčius vaikus ir dalijamasi patarimais, kaip nepridaryti žalos auklėjant vieną vaiką. Vaiko savybės, kurias dažniausiai lipdo vienturčiams, priklauso ne nuo to, ar jis auga vienas, ar su broliais ir seserimis, bet nuo to, kaip buvo auklėjamas ir koks jo charakteris. 

Na ir kaip visada, kelios citatos:

"Auginti Luką yra džiaugsminga ir pasitenkinimo teikianti patirtis, tačiau sykiu tai nepaprastai daug laiko reikalaujantis užsiėmimas. Devyni mėnesiai nėštumo, atsakomybė visam likusiui gyvenimui, o mes su Džimu dar tiek daug kuo norime užsiimti. Aišku, mielai darysime tai su Luku, tačiau jeigu turėtume daugiau vaikų, visi tiek dalykai, kuriuos norisi nuveikti, būtų gerokai apriboti. Nemažai laiko reikia ir sau patiems."

"Ne itin palankūs santykiai su broliais ar seserimis arba tėvais gali būti dar viena priežastis, kodėl žmonės teaugina vieną vaiką. Lorė Karmazin kaip tik galėtų būti toks pavyzdys. "Man nepatinka tokia aplinka šeimoje, kai vaikai vienas su kitu varžosi. Nemanau, kad tai sveika. Prisiminusi savo brolį ir save, galiu pasakyti, kad mes visai svetimi. Taip, suprantama, egzistuoja ryšys, kuris užsimezga visų pirma dėl sykiu praleistų dvylikos ar aštuoniolikos metų, ne dėl kitos priežasties. Nemanau, kad žmogui reikia brolio ar sesers tam, kad jis visuomet turėtų draugą. Ši teorija nėra iki galo teisinga.""

"Vaikai mokosi iš visko, kas aplink jį, ne tik iš namų aplinkos. Jei jis mylimas, jei jaučia jaukumą ir šilumą, tai, kad vienturtis, nieko nelemia."

"Kadangi, būti motina yra viena didžiausią pasitenkinimą ir atpildą moteriai teikiančių patirčių, natūralu ir lengva "pasinėrus į motinystę prarasti save. 

Ne viena moteris nėštumo metu suklęsti, juo mėgaujasi. Jos dievina fizinį kūdikio nešiojimo pojūtį, iš aplinkinių gaunamą dėmesį. Jos jaučiasi jausmingesnės, patrauklesnės. Vyrai, draugai ir giminaičiai paslaugūs, nėščios moterys pagerbtos. Ne vienai tai nemenka paskata gimdyti vaikus. Pagalvokite apie tai. Spindesys trunka neilgai, o po jo ateina motinystės kasdienybė."

"Ypač įsitvirtinę mitai apie vienturtį vaiką pagaliau sklaidosi, keičiasi šeimos samprata. Kažkada šeimos apibrėžimas buvo gana ribotas, ir dauguma žmonių stengdavosi į jį sutilpti, tuokdamiesi ir augindami du ar daugiau vaikų. Šeimos planavimas šiais laikais daug labiau apgalvotas, atsižvelgiama į tėvų galimybes aprūpinti vaiką ar vaikus bei į pačių tėvų viltis, svajones, prioritetus. Kažkada savanaudiškas buvęs požiūris šiandien laikomas išmintingu."