„Skaitalas“ – paskutinė Charleso Bukowskio knyga, pasirodžiusi 1994 m. – šiurkštus juodojo humoro tekstas, parodijuojantis populiariosios literatūros klišes. Neatsitiktinai knygos epigrafas – „skiriama prastai literatūrai“. Šis Bukowskio kokteilis suplaktas iš sarkazmo, mistikos, ironijos ir personažų idiotizmo.
Skaiciau sia knyga pries 4-verius metus, ir nusprendziau dabartinemis akimis ir smegenimis, is naujo isijausti i knyga, tuo labiau, kad jai perskaityti tereikia pusdienio. Prisijuokiau, ironija ir sarkazmas, trumpi sakiniai ir absurdiskos situacijos, bet neapsieita ir be rimtu temu, ivilktu i sarkazmo apvalkala. Kaip tada, pries 4 metus, taip ir dabar, knyga patiko. Neskaityti tiems, kurie megsta tik gera, taisyklinga literatura. Si knyga bus grubi, bus absurdiska, bus juokinga, bet tikrai ne kiekvienam. Arba pasiduoti ir patiketi istorija ir skaityti knyga, arba net nepaziureti i jos puse.
Ir kelios citatos:
"Mes laukėme ir laukėme. Visi mes. Negi tas psichiatras nežino, kad laukimas yra vienas iš tų dalykų, kuris išvaro žmogų iš proto? Visą gyvenimą žmonės laukia. Jie laukia gyvenimo, jie laukia mirties. Laukia eilėje prie tualetinio popieriaus. Laukia eilėje pinigų. O jeigu jie pinigų neturi, laukia dar ilgesnėse eilėse. Lauki, kol užmigsi, paskui lauki, kol atsibusi.Lauki vedybų ir lauki skyrybų. Lauki lietaus, lauki, kada jis baigsis. Lauki maisto, paskui vėl lauki maisto. Lauki gydytojo laukiamajame su krūva bepročių ir galvoji, gal tu vienas iš jų."
"Geriausi gyvenimo periodai būna tada, kai ničnieko neveiki, o tik svarstai apie jį, letai apgalvoji. Na, tarkim, nusprendei, kad gyvenimas beprasmis, tada jis tampa nevisai beprasmiu, nes tu supranti jo beprasmiškumą, ir tavo beprasmiškumo supratimas suteikia jam prasmės. Suprantate, apie ką aš? Optimistinis Pesimizmas."
No comments:
Post a Comment